Pasidalinsiu apie vieną itin svarbią parasimpatinės nervų sistemos dalį, kuri daro įtaką mūsų psichologinei savijautai. Esminis momentas čia, kad mes patys galime aktyvinti jos darbą, kad greičiau atsipalaiduotume stresinėse situacijose.
Pradėkim nuo to, kad pas mus yra 2 nervų sistemos: simpatinė "kovok arba bėk" ir parasimpatinė "ilsėkis ir virškink".
Simpatinė atsakinga už organizmo išsaugojimą grėsmės metu ir adrenalino išskyrimą į organizmą.
Parasimpatinė atsakinga už kvėpavimą, virškinimą, širdies ritmą, viską, kas lemia mūsų emocinę sveikatą.
Abi šios sistemos yra svarbios, problema tame, kad simpatinė nervų sistema, kuri skirta reaguoti į trumpalaikį stresą, pas mus būna aktyvuota pernelyg ilgai - kai darbe nuolat patiriam įtampą, dirbam nemylimą darbą, santykiai neteikia džiaugsmo, nutinka kokia nelaimė, taip kraunam vieną streso šaltinį ant kito ir trumpalaikis stresas tampa ilgalaikiu, prie viso to dar prisideda šeima, vaikai, namai ir beprotiškas gyvenimo tempas.
Kas yra Vagus nervas ir kuo jis toks svarbus mūsų psichologinei sveikatai?
Vagus nervas yra seniausia parasimpatinės nervų sistemos šaka, kurioje yra visas žmonijos evoliucijos imprintas, kad jaustųmės saugūs, mylimi ir bendrystėje su kitais.
Vagus nervas (nuotrauka viršuje) yra ilgiausias organizmo nervas, kuris tęsiasi nuo smegenų, eina per trachėją, gerklas, širdį, plaučius, kepenis, blužnį, kasą ir žarnyną. Dėl to dažnai jis vadinamas "klajokliniu nervu", o Darwinas šį nervą pavadino emocijų nervų, nes jis atsakingas ir už mūsų emocijų išraišką.
Šis nervas turi glaudų ryšį su teigiamomis emocijomis ir gera psichologine sveikata. Kuo šis nervas stipresnis, tuo žmogus lengviau susitvarko su stresinėmis situacijomis ir greičiau atsipalaiduoja po jų. Šis nervas lėtina širdies ritmą, kraujospūdį, gerina virškinimą - visa tai, kas vyksta, kai esam atsipalaidavę.
Kas įdomu - besilaukiančios moterys, kurios nėštumo metu dažnai jaučia stresą, nerimą ar pyktį, šias emocijas perduoda ir vaisiui. Kūdikis gimsta su silpnesiu Vagus nervu, mažesniu dopamino ir serotonino (laimės hormonų) kiekiu kraujyje.
Beje, žmonėms, kurie serga itin sunkia depresijos forma, kuri atspari įprastiniam gydymui, chirurginiu būdu būna implantuojamas prietaisas, stimuliuojantis Vagus nervo darbą.
Bet mes šį nervą galime aktyvinti ir paprastesniais būdais:
1. Kvėpavimo pratimai.
Vienas iš jogos elementų - Pranayama (kvėpavimo kontrolė) - tai pratimai, lėtinantys širdies ritmą, nuraminantys protą, mintis ir padedantys sutelkti dėmesį.
Kuo lėtesnis ir gilesnis diafragminis kvėpavimas (ypatingai kuo labiau išilginant iškvėpimą), tuo labiau aktyviname parasimpatinę nervų sistema, taip kūnui duodame suprasti, kad galime atsipalaiduoti ir iš kūno pašaliname įtampą.
Paprasčiausias pratimas, kurį galite atlikti kaskart prieš užmiegant: per 4 skaičius įkvepiam, per 8 iškvepiam.
2. Joga.
Joga, išvertus iš sanskrito, reiškia "sujungti", "suvienyti". Joga apjungia asanas su kvėpavimu ir koncentracija, kad sukurtų sąmoningumą ir harmoniją tarp kūno ir proto.
Joga suteikia daug akivaizdžių fizinių privalumų - lankstumą, ištvermę, gerina kraujotaką ir atlieka svarbų vaidmenį mūsų psichinės sveikatos gerovei. Čia pasitelkiame įvairias technikas, kurios padeda atpalaiduoti kūną ir protą.
Mes patys net nepajaučiam, kad mūsų kūnas yra įsitempęs, o kad jį atpalaiduotume (o atpalaidavus kūną, atsipalaiduoja ir protas) prieš miegą galite praktikuoti kūno skenavimo praktiką: vidiniu žvilgsniu nuskenuokite savo kūno dalis, perkelkite į jas savo dėmesį ir vizualizuokite, kad jos atsipalaiduoja (pėdos, blauzdos, šlaunys ir tt).
3. Meditacija.
Meditacija vysto intuiciją, proto aštrumą, mažina nerimą, didina kūrybiškumą, padeda sugrįžti į ramybės būseną.
Visai nebūtina tam skirti daug laiko, ypač jei meditacija jums visiškai naujas dalykas, užteks net ir kelių minučių per dieną, kad pajaustumėte jos naudą.
Beje, jogoje pirminis asanų (fizinių pratimų) tikslas būdavo paruošti kūną meditacijai. Kad kūnas ilgą laiką sugebėtų išbūti meditatyvioje būsenoje be įtampos, su atsipalaidavimu, be pašalinių minčių ir su dėmesio koncentracija.
4. Dainavimas, mantrų kartojimas.
Vagus nervas eina per balso stygas - dėl to dainavimas, mantrų kartojimas garsiai, maldos išsakymas garsiai, poezijos skaitymas irgi aktyvuoja parasimpatinės nervų sistemos veiklą. Dainavimas duše ar automobilyje puikiai tinka (beje, sunkiojo metalo muzika turės kiek kitokį poveikį nei švelnesnio skambesio :)
Mantros praktikuojamos ir jogoje (dažniausiai "Om"), nors tikrai nekiekvienoje jogos klasėje tai praktikuojama.
Šiai kategorijai galime priskirti ir jogoje naudojamą Ujjaiy kvėpavimą - gerklinis kvėpavimas primenantis vandenyno ošimo garsą.
5. Šalčio terapija.
Šaltas dušas, maudynės eketėje arba ledo vonioje slopina simpatinės nervų sistemos veiklą bei didina laimės hormonų kiekį.
Jei tokios maudynės atrodo pernelyg ekstremalu - pradėkite nuo veido apšlakstymo šaltu vandeniu ar kontrastinio dušo.
Pabaigai...
Vagus nervo stiprinimas primena ėjimą į sporto salę.
Po vieno apsilankymo ar po kelių treniruočių kažkas jausis kūne, bet itin ryškaus pokyčio nematysim. Kai treniruotės tampa reguliarios, tada pradedam matyti rezultatus.
Taip ir su Vagus nervo stiprinimu - kai šios praktikos tampa reguliarios - greičiau atsigaunam po stresinių situacijų ir aplamai ramiau reaguojam, kai kažkas vyksta ne pagal planą.
Comments