Pamačiau vienos savo šokėjos, kuri turi vaikų, postą apie tai, kad pasiekia ją kitų moterų komentarai, kad kaip čia ji eina šokt ir vis kažką veikia, eina, daro ir pan (mat gi moters vieta namie prie puodų ir vaikų :D).
Prie to pačio, žinot kodėl Lietuvoje tiek mažai vadovių moterų?
Ir mažai (nors daugėja, ačiū dievui) tokių, kurios renkasi daryti tai, kas joms patinka ir kurios įgyvendina savo idėjas ir realizuoja savo kūrybą?
Atsakymas yra savivertė.
O žemai moterų savivertei įtakos turi kitų žmonių (ir išskirtinai kitų moterų) komentarai.
Tai išvaizdą komentuoja (kaip tyčia komentatorėms iki gražuolių tolokai kažkaip), tai talentais abejoja (nors pačios nedrįsta rodyt savųjų), tai apmėto kritika (nors toje srityje žinių apskritas 0).
Grįškim prie mano mokinės. Jos darbas yra vadovauti, ji jau seniai išmokus, kad visiems geras nebūsi. Ji žino, ką reiškia svarbūs sprendimai, nors ne visiems priimtini. Ji ir toliau eis, veiks, šoks ir darys tai, kas ją džiugina.
O laimė ir džiaugsmas turi tendenciją plėstis (tas pats ir su pykčiu), savo laime dalinamės su kitais ir taip ji keliauja tolyn jau per kitus žmones.
Pabaigai - trumpa istorija.
Moteris mato, kad ant padėklo liko paskutinė braškė ir galvoja valgyti ar nevalgyti.
Jai mintys kyla „nemandagu, negražu, nors labai noris tą braškę suvalgyti, bet aj, tiek to, susilaikysiu, ką žmonės pamanys“.
Tada ji mato, kad prieina kita moteris, paima paskutinę braškę ir su pasimėgavimu suvalgo.
Pirmoji mintyse ją peikia „kaip drįso kažkokia pinda suvalgyti paskutinę braškę, aš juk nevalgiau, o ta atėjo ir pasiėmė“ ir visą likusį vakarą mintyse prapyko ant tos moters.
O ką moteris, kuri suvalgė braškę?
Ji ir toliau sau džiaugės gyvenimu ir darė tai, kas jai patinka.
Žinau, kad yra nemažai merginų, ką kritika sustabdo nuo veikimo to, ko ištikrųjų norisi, todėl noriu palinkėti jums - uždėkit pėdą ant greičio pedalo ir spauskit iki dugno pildant savo norus :)
Opmerkingen